TAPK POSTMODERNISTU

 Norime ar nenorime mes gyvename postmodernioje visuomenėje. Mes galime perskaityti daugybę filosofų, sociologų, kultūrologų, psichologų ir kt. straipsnių „kas tai yra“ - ta postmoderni visuomenė. Tačiau kaip gyventi postmodernioje visuomenėje? Kaip tapti postmoderniu? Keli žingsniai, kaip tai galima padaryti:
1. Tapk daugiaprojektinis žmogus.
Jūs galite tuo pačiu metu būti įvairus. Vienu metu galite vykdyti daugelį savo gyvenimo projektų. Nei vieno projekto neatsisakykite, darykite tai ką norite šiame gyvenime. Net jei jūsų gyvenimo projektai vienas kitam prieštarauja, postmodernistui tai yra visiškai vis tiek. Jis savęs neidentifikuoja nei su vienu, jis yra žmogus darantis projektus.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

POSTMATRICINĖS ASMENYBĖS KONCEPTAS

  Kodėl mes skirtingai suprantam realybę?Šis klausymas visada buvo svarbus filosofams, psichologams ir kt.Dėl to kad skirtingai abstrakčiai konstruojame realybę. Naudodami skirtingas kategorijas mes skirtingai interpretuojam pasaulį. Šis skirtingas realybės konstravimas maišo komunikacijai tarpusavyje. Kokiu teoriniu konceptu galima būtų tai paiškinti?Jungiant Gilles Deleuze - rizomos ir Ernst Cassierer- simbolinės mąstymo koncepcijas atsiranda postmatricinis asmenybės konceptas.G. Deliozas kalba apie rizomą ir įvardija ją kaip plokštumą kurioje formuojasi asmenybės geismai. Tačiau mano manimu ,viskas yra sudėtingiau. Mąstymo įvairovė sukuria ne vieną plokšią rizomą ,o daug rizomų, vienoje asmenybėje. E. Cassieras išskiria kalbinio, mitinio, religinio, meninio, mokslinio simbolinio mąstymo tipus. Gintaras Mažeikis prideda dar ir ideologinį mąstymą. Manau kad jų yra žymiai daugiau tai poetinis,muzikinis,afektinis, kinestezinis ir kiti mąstymo būdai. Šie mąstymo tipai tai ir yra kitos rizomos ,kurios kuria daugiasluoksnę asmenybę. Jeigu įsivaizduosime asmenybę kaip tortą su įvairiais sluoksniais ,kur sluoksniai yra ankščiau išvardinti simbolinio mąstymo tipai tai galiu teikti kad mes esame postmatricinės asmenybės. Žinoma simbolinio mąstymo sluoksniai yra tarpusavyje susieti ,bet konkrečioje situacijoje dažniausiai dominuoja kažkuris.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

NUOBODULYS IR KASDIENYBĖ. 2017.02.04

 

Kasdienybė sukelia mums įvairių jausmų: nerimą, pasitenkinimą, pyktį, laimę, nuobodulį ir kt. Laimės, nerimo, o kartais ir baimės jausmą, sukelia netikėti, ilgai laukti, keisti įvykiai. Dažniausiai, ko gero, patiriamas jausmas - nuobodulys. Galima išskirti šias nuobodulio rūšis:
1.Esamo paprastas – žmogus jaučia nuobodulį dėl kasdieninių įpročių, rutinos, įvykių ir kt. Pavyzdžiui, valyti grindis.
2.Praeities paprastas - prisiminti praeities įvykį. Pavyzdžiui, prisiminti praleistą laiką, žiūrint neįdomų filmą kino teatre.
3.Ateities paprastas - laukti nuobodaus įvykio. Pavyzdžiui, žinote, kad reikės dalyvauti gimimo dienos šventėj, kurioje nieko įdomaus nevyks.
4.Esamo testinis - Ilgai dalyvaujant nuobodžiame vyksme, atsiranda nuobodulys. Pavyzdžiui, darbe vykdote ilgai trunkantį ir neįdomų projektą.
5.Praeities testinis – prisiminimas apie neįdomų vyksmą, kuriame teko ilgai dalyvauti Pavyzdžiui, gulėti ant sofos ir žiūrėti televizorių
6.Ateities testinis - numatomas ilgai trunkantis neįdomus vyksmas. Pavyzdžiui, apmąstymai, kokius neįdomius darbus reikės atlikti. Pavyzdžiui, žinote, kad reikės dalyvauti dvejose neįdomiose paskaitose.
Abejingumo nuobodulys - nieko nesinori, net keisti ir savo gyvenimo nuobodžios kasdienybės.
Ką daryti, kad būtų įdomu gyventi?

1.Kiekvieną dieną nuveikite ką nors naujo.
2.Renkite šventę kiekvienai dienai.
3.Kurkite, bet nekopijuokite.

 Tomo Lagūnavičiaus  fotografija

KONCENTRATO FUNKCIJOS.2017.02.04

Koncentratas, užsipildytas prasmėmis, pradeda savo egzistenciją imanentiniame pasaulyje. Imperatyvus jo poveikis pasireiškia įvairiuose asmenybės veiklos srityse:

Gnostinėje – jis tiesiogiai daro poveikį pažinimui suteikdamas jam vieną ar kitą formą bei intensyvumo.
Aksiologinėje – formuoja vertybėmis pagrįstą elgesį.
Hedonistinėje - sukuria malonumo ritualus ir nurodo pasitenkinimo objektus.
Komunikacinėje - apibrėžia komunikacinius objektus, kurie suteikia reikiamą stiprinantį ar slopinantį koncentratą .
Ugdymo(si) - koncentratas keičia mokymosi ir saviauklos procesą ir kt.
Koncentratas savo daugiafunkcionalumu gali radikaliai keisti asmenybės būvį ir jos interpretaciją

  Tomo Lagūnavičiaus  fotografija

SIMULIAKRAS KAIP VIENINTELIS ATSINAUJINANTIS GĖRIS .2017.02.01

 Kopijavimo džiaugsmas , atitikimas modeliui ,yra produktyvus (G.Deleuze 1969). Tačiau ar atsikartojantis tiesos produktyvumas ir tikslumas gali sukurti kažką naujo? Nemanau, tik simuliakras per savo imitacija ,kūrybinį prisitaikymą įgauna išorinį panašumą. Simuliakras priverstas " gudrauti " tai yra kurti savo prisitaikymą " paremta panašumo efektu" Norėdamas sukurti panašumo įspūdį simuliakras turi užsipildyti naujomis prasmėmis apibrėžtos formos rėmuose . Simuliakrų " stebėtojas ...jau nevaldo jo (simuliakro) ,jam susidaro panašumo įspūdis " Simuliakre slypintis " beprotiškumas ,tapimas beribiu " sudaro sąlygas formuotis naujiems ,dar ne struktūruotiems koncentratais ,o tai galimybė visada tapti kažkuo naujų . Todėl pradžioje kurkite simuliakrus ,kaupkite patyrimų ir asociacijų koncentratą ,kurį analitiškai, kūrybiškai perdirbę gausite dar vieną koncepcija ,kurį vėliau simuliuodami vėl galėsite pakeisti arba palikti neveiklų , begalinės mentalinės rizomos plote.

 Tomo Lagūnavičiaus  fotografija

FILOSOFAS IR FILOSOFIJOS ISTORIJA

 Iš Post teatro archyvo

FILOSOFAS IR FILOSOFIJOS ISTORIJA

 Manau, kad filosofijos istoriją reikia studijuoti per savo būvimą skirtinguose istorinės filosofijos žiūrose. 

Būdamas vis kitoje istorinėje filosofijos žiūroje, filosofas galėtų analizuoti savo mintis išgyvendamas metodologinį būvį vienoje ar kitoje filosofinėje koncepcijoje.

Visiškas pasinėrimas į metodologinę vieną ar kitą žiūrą, sukuria naujų prasminių koncentratų kūrimo galimybių.

FILOSOFAS IR JO EGZISTENCIJA

 Galima išskirti 5 šiuolaikinio filosofo egzistavimo ,laike ir erdvėje, būdus:
1. Akademinis - orientuotas į mokslinių darbų kūrimą ir akademinę karjerą,
2. Pragmatinį - komercinį. Kada filosofijos žinios taikomos įvairiose mokslo, socialinės , verslo ir kt. srityse.
3. Filosofinių mokyklų privatus kursai. Neformalus švietimas pagal patvirtintą programą,
4. Neformalus grupinis .Susitikimai, filosofinės diskusijos .
5. Individualus . Savarankiškas diskurso kūrimas .
Filosofas gali egzistuoti visais būdais, skirtingame laike ir erdvėje.Jis neturi būti vientisas, Jis turi būti rizomiškas ir neprisirišti prie vieno egzistencijos būdo.
Filosofas turėtu ieškoti:
1.Naujų problemų.
2.Kurti savo konceptus.
3.Kurti savo metodologija.
4.Kurti alternatyvinį mąstymą.
5.Kurti argumentų konstrukcijas.
6.Kurti filosofuojanti personažą ir kitą
Svarbiausiai neužmiršti , kad filosofija tai galimybė abstrakčiai apmąstyti asociatyvų pasaulį.