Jau "Pegaso" knygynuose knyga: "POSTNETOKRATU TAPK. 100 ŽINGSNIŲ. PRAKTINĖ FILOSOFIJA"

  Terminą „netokratai“, XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje įvedė muzikantas, filosofas, sociologas Aleksandras Bardas. Jis kalbėjo apie internetinę revoliuciją, netokratų ruošimąsi pakeisti buržuaziją. Netokratas įgavo valdžią formuodamas socialinius ryšius internete, kažkiek ir realiame gyvenime - visa tai mokėjo panaudoti, siekdamas didesnės valdžios. Jis tikėjo, kad pinigai valdžios nesuteikia, bet ji įgaunama sėkmingai išvysčius verslą: startupas, crowdfundin`go pagrindu sukurtas verslas ir kt.

Netokratas – žmogus, didžiąją savo kūrybinės energijos dalį nukreipęs stiprinti įtaką internetinėje erdvėje. Jo kuriamas turinys paveikė kitų žmonių sprendimus. Susikūrė nauja valdančioji klasė, kuri dėl įtakos kovojo su buvusiais žemvaldžiais, iš ankstesnių amžių ateinančia buržuazija, kurios pagrindinis įrankis buvo pinigai (kapitalas).

Iki šio laikotarpio netokratija modifikavosi, prisitaikė ir jų jau nebegalima vadinti netokratais. Pirmas atsiradęs pokytis, kad netokratai pradėjo investuoti į realų verslą. Pavyzdžiui, jei jūs turite internetinę parduotuvę, tai norite ar ne, reikės turėti logistikos sandėlius, o tai netiesiogiai skatins atidaryti standartines parduotuves kuriame nors prekybos centre. Pavyzdžiui, kas įvyko su Sports Direct Kaune arba  Google įkūrėjai, pradėję kurti autonomiškai valdomas mašinas. Šie pavyzdžiai rodo, kad netokratai grįžta į realią gamybą, todėl juos reikėtų vadinti postnetokratais. 

„Pliusai“ būnant postnetokratu:

  1. Jūs galite būti sėkmingas internetinėje ir realioje gyvenimo erdvėse;
  2. Galite realiame pasaulyje pasinaudoti internete savo sukurtu autoritetu;
  3. Turite daugiau laisvės ir pasirinkimų, sprendžiant vienas ar kitas problemas.

Jau "Pegaso" knygynuose knyga: "BŪK POSTEGZISTENCIALISTAS. 100 žingsnių. Praktinė filosofija."

      Identiteto (lot. identitas (kilm. identitatis) – tapatybė, individualumas, „Aš“ vientisumo ir išbaigtumo pajautimas) ir savasties paieška yra viena svarbiausių globaliame pasaulyje gyvenančio žmogaus užduočių. Žmogus, ieškodamas identiteto, susiduria su įvairiomis kliūtimis. Pirma - identitetų variantų pasirinkimas yra labai platus - šiuolaikinis žmogus gali tapatintis su tradicionalistais, postmodernistais, pragmatistais ir kt. Antra - žmogus gali būti nesusidūręs su šiomis tapatybėmis, kurių vertybės, elgesio modeliai, mąstymo stereotipai ir kt. yra neaiškūs, bei nežinotų, kaip juos reikėtų realizuoti praktiškai. Šioje knygoje aprašau vieną iš šiuolaikinės visuomenės identitetų – postegzistencialisto tapatybę.

     Postegzistencialistas - autentiškai gyvenantis žmogus, užpildantis savo egzistenciją prasme, verte, ir nėra atsakingas už savo pasirinkimus. Postegzistencialisto tapatybė skiriasi nuo egzistencialisto. Svarbiausias skirtumas - egzistencialistas atsako už savo pasirinkimus, o postegzistencialistas – ne. Kodėl postegzistencialistas neatsako už juos?

 1. Centrinės nervų  sistemos  tyrimai  rodo,  kad  mūsų  sprendimai  priimami  nesąmoningai. Sąmonę jie pasiekia tik po 3- 60 sek.

 2. Sudarant turinį, reikia atsižvelgti į išorinės aplinkos impulsus: žmonių elgesį, reklamą, socialinės normas ir kt.

 3. Visos vertybės ir elgesio normos yra santykinės, nėra žmogaus elgesio vienodų vertinimo kriterijų.

4. Šiandieninis mano „Aš“ skiriasi nuo vakarykščio „Aš“. „Aš“ yra dinamiškas ir kintantis. Todėl už vakarykščio „Aš“ sprendimus negalite būti atsakingas.

 Šioje knygoje pateikta 100 žingsnių tiems, kurie norėtų būti postegzistencialistais. Kaip juos

 įgyvendinsite praktiškai gyvenime, renkatės jūs, todėl knygos autorius už tai neatsako.

 Kaip veikia 100 žingsnių sistema? Judėti galite pasirinktinai. Pirmas veiksmas - išsirinkti pradinį žingsnį. Viską skaitykite atidžiai.

 Ši knyga parengta iš trijų praktinių dalių: teorija, pratimai ir vietos užrašams. Perskaitę teoriją, pratimų galite ir neatlikti. Jeigu nuspręsite atlikti, tuomet užrašykite savo patirtis, mintis, jausmus ir kt. Patartina pratimus atlikti, nes be patirties yra mažai galimybių kažką analizuoti ir daryti išvadas.