Svarbu pabrėžti, kad postmatricinėje filosofijoje daugybinė asmenybė nėra tapatinama su klinikiniais disociaciniais sutrikimais. Filosofinė daugybiškumo samprata kalba apie skirtingų mąstymo, vertinimo, emocinio reagavimo ir veikimo modelių egzistavimą viename asmenyje. Tai filosofinis ir antropologinis, o ne medicininis teiginys.
Ši knyga remiasi hermeneutiniu, fenomenologiniu ir lyginamosios filosofijos metodais. Pagrindinis tyrimo objektas yra žmogaus sąmonės struktūra, jos gebėjimas kurti įvairias mąstymo praktikas ir jų tarpusavio sąveika. Tyrime naudojama filosofinių tekstų analizė, sąvokų rekonstrukcija, lyginamoji analizė bei kritinė interpretacija.
Knygoje taip pat siekiama parodyti, kad postmatricinė filosofija nėra izoliuota teorija. Ji dialoguoja su fenomenologija, egzistencializmu, pragmatizmu, analitine sąmonės filosofija, poststruktūralizmu, neurofilosofija bei šiuolaikiniais kognityviniais mokslais. Todėl postmatricinis žmogus suprantamas ne tik kaip filosofinis konstruktas, bet ir kaip galimas šiuolaikinės kultūros antropologinis modelis.
Ateities žmogui vis dažniau tenka vienu metu atlikti daugybę socialinių vaidmenų: būti mokslininku, verslininku, menininku, tėvu ar motina, piliečiu, skaitmeninės erdvės dalyviu ir nuolat besimokančiu asmeniu. Šių vaidmenų įvairovė leidžia kelti klausimą, ar žmogaus sąmonė iš tikrųjų funkcionuoja kaip vieninga sistema, ar veikiau kaip daugelio tarpusavyje sąveikaujančių mąstymo praktikų visuma. Būtent į šį klausimą siekia atsakyti postmatricinė filosofija.
Ši knyga nėra vien istorinė Tomo Lagūnavičiaus idėjų apžvalga. Ji siekia sistemiškai rekonstruoti postmatricinės filosofijos pagrindus, parodyti jos ryšius su klasikine ir šiuolaikine filosofija, aptarti jos metodologiją, galimas taikymo sritis bei kritines perspektyvas. Knyga kviečia skaitytoją permąstyti nusistovėjusias žmogaus sampratas ir apsvarstyti galimybę, kad žmogaus tapatybė yra ne viena, bet daugiabriaunė, dinamiška ir nuolat kuriama.





Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.