Postkonceptualus menas ir metateorinė praktika: Tarpdisciplininės kūrybos ontologija šiuolaikinio meno diskursuose. Tomas Lagūnavičius

XXI amžiaus šiuolaikinio meno teorija vis dažniau susiduria su klausimu apie kūrinio
ontologinę būseną. Tradicinė meno kaip objekto samprata nyksta, užleisdama vietą
procesiniam, situaciniam ir diskursyviam kūrybos suvokimui. Ši transformacija neatskiriamai
siejasi su konceptualizmo palikimu, performatyvumo filosofijos plėtra, socialiai angažuoto
meno praktikomis bei institucinės kritikos strategijomis, kurios išplečia meno ribas ir
funkcijas.
Ši knyga nagrinėja Tomo Lagūnavičiaus kūrybą kaip postkonceptualią metateorinę praktiką,
kurioje menas suvokiamas ne tik kaip estetinis objektas, bet kaip refleksyvus žinojimo kūrimo
metodas. Analizuojamos jo plėtojamos kategorijos – postciniškas tekstas, postpragmatinis
tekstas, postkonceptualus tekstas ir post-postutilitaristinis menas – suteikia galimybę
interpretuoti šiuolaikinio meno būklę po konceptualizmo ir relacinės estetikos paradigmos,
atskleidžiant kūrybos teorinius ir metodologinius horizontus, kurie yra dinamiški,
tarpdisciplininiai ir refleksyvūs.
Knyga siekia ne tik apibrėžti postkonceptualaus meno kontūrus, bet ir parodyti, kaip menas
gali tapti kritiniu žinojimo instrumentu, veikiant tiek teorinėje, tiek praktinėje meno erdvėje.
Tokiu būdu nagrinėjamos praktikos atskleidžia meno ontologijos pokyčius ir suteikia pagrindą
tolimesnei diskusijai apie kūrybos procesų prasmę ir transformaciją šiuolaikiniame diskurse.