170 pankų rašytojų kūrybos technikų ir pratimų autorius Tomas Lagūnavičius

Ši monografija „170 pankų rašytojų kūrybos technikos ir pratimai“ kyla iš poreikio sistemiškai
aprašyti vieną paradoksaliausių XX–XXI a. kultūrinių reiškinių – punk literatūros ir jos post￾punk išsiskaidymų į kalbines, performatyvias bei semiotines praktikas. Nors pankų kultūra
dažnai redukuojama iki estetinės laikysenos (triukšmo, chaoso, nihilizmo), literatūros mokslo
požiūriu ji formuoja savitą rašymo epistemologiją, kurioje tekstas nebėra stabilus kūrinys, o
veikiau socialinės, kūniškos ir kalbinės intervencijos laukas.
Pankų rašytojai – nuo ankstyvųjų kultūrinių ikonų, tokių kaip Patti Smith, kurios kūryboje
poezija ir roko performatyvumas susiliejo į vieną semiotinį gestą, iki John Cooper Clarke,
įtvirtinusio gatvės kalbos ritminę logiką kaip literatūrinę formą, ar Henry Rollins, kuris punk
tekstą pavertė intensyvaus kūniško pasakojimo disciplina – suformavo ne vien literatūrinį
stilių, bet ir alternatyvų autoriaus, teksto ir auditorijos santykį.
Šioje tradicijoje svarbi ir Richard Hell laikysena, kurioje „tuštumos estetika
“ tampa sąmoninga
kalbos redukcijos strategija, bei Jim Carroll autobiografinė rašymo forma, kurioje socialinė
marginalija virsta literatūriniu metodu. Šie autoriai, kartu su platesniu pankų literatūros
lauku, iš esmės pakeitė požiūrį į tekstą kaip disciplinuotą kultūrinę formą.
Metodologiškai ši monografija remiasi hibridine prieiga: literatūros teorija čia susikerta su
performanso studijomis, semiotika, poststruktūralizmu ir spekuliatyvia medijų filosofija.
Pagrindinis tyrimo objektas – ne „pankų literatūra
“ kaip kanonas, bet pankų rašymo technikos
kaip destruktyvios ir kartu generatyvios sistemos, kurios nuolat dekonstruoja pačios save.