„195 bitnikų kūrybos technikos ir pratimai“ gali būti vertinama kaip postliteratūrinis metodinis tekstas, tęsiantis XX a. vidurio avangardinės literatūros tradiciją. Knyga remiasi Beat Generation poetikos principais, ypač spontaniško rašymo (spontaneous prose), automatizmo ir fragmentuotos sąmonės srauto strategijomis.

Šis leidinys nėra klasikinis literatūros vadovėlis. Jis veikia kaip interaktyvi struktūra tarp teorijos ir praktikos, kurioje skaitytojas tampa ne tik interpretatoriumi, bet ir aktyviu kūrybinio proceso dalyviu. Kiekvienas pratimas funkcionuoja kaip mažas eksperimentinis modelis, skirtas tirti kalbos ribas, semantikos nestabilumą ir naratyvinės logikos dekonstruojamumą.

Menotyriniu požiūriu knyga gali būti siejama su:

• eksperimentine poezija (A. Ginsberg, G. Corso),
• literatūriniu automatizmu (J. Kerouac),
• konceptualiuoju menu,
• procesine literatūra.

Tekstas čia nėra galutinis produktas, bet nuolat kintanti struktūra, kuri priklauso nuo skaitytojo interpretacijos ir praktinio įgyvendinimo. Tokiu būdu knyga peržengia tradicinės literatūros ribas ir artėja prie „rašymo kaip veiksmo“ (writing as performance) koncepcijos.