NEW KOGNITYVINIS MENAS: FILOSOFINĖ STUDIJA APIE TOMĄ LAGŪNAVIČIŲ

Šiuolaikinės kultūros, mokslo ir meno sandūroje vis dažniau iškyla poreikis permąstyti
kūrybos prigimtį ne tik estetiniu, bet ir pažinimo aspektu. Tradicinės meno sampratos, ilgą
laiką rėmusiossi emocijos, intuicijos ar reprezentacijos principais, šiandien susiduria su naujais
iššūkiais – technologine pažanga, dirbtinio intelekto plėtra bei kognityvinių mokslų proveržiu.
Šiame kontekste gimsta naujos teorinės kryptys, tarp jų – kognityvinis menas, siekiantis
suvokti kūrybą kaip pažinimo procesą, o meninę raišką – kaip mąstymo formą.
Ši filosofinė studija skirta Tomo Lagūnavičiaus kūrybai ir idėjoms, kurios leidžia naujai
pažvelgti į meno ir sąmonės santykį. Autoriaus darbai išsiskiria tarpdiscipliniškumu,
jungiančiu filosofiją, psichologiją ir meninę praktiką. Lagūnavičiaus kūryboje menas tampa ne
vien estetine patirtimi, bet ir kognityvine struktūra – būdu modeliuoti, interpretuoti ir
transformuoti tikrovę.
Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip kognityvinio meno samprata gali būti plėtojama remiantis
Lagūnavičiaus idėjomis, ir kokią vietą ši koncepcija užima platesniame šiuolaikinės filosofijos
kontekste. Analizuojant autoriaus tekstus, meninius projektus bei teorines įžvalgas, siekiama
parodyti, kad menas gali veikti kaip savita pažinimo sistema, lygiavertė mokslui ar filosofijai.
Ši studija kviečia skaitytoją ne tik susipažinti su nauja meno samprata, bet ir permąstyti patį
pažinimo procesą: kaip mes suvokiame pasaulį, kaip kuriame prasmę ir kokį vaidmenį šiame
procese atlieka kūryba. Tokiu būdu „naujasis kognityvinis menas
“
atsiskleidžia ne tik kaip
teorinė konstrukcija, bet ir kaip gyva, nuolat kintanti praktika.